- parubežys
- ×parubežỹs (plg. rubežius) sm. (34b) K, pãrubežis (1) KI565; SD267 vieta prie sienos, paribys: Mes parubežy Lietuvos gyvenam Žgč. Pačiame parubežỹ Prūsų buvo ana, t. y. netoli Prūsų tribos J. Baisūs priešai alino parubežius Gmž. ║ pasienio, parubežio gyventojai: Tas pãrubežis šneka iš vokiškumo Vn.
Dictionary of the Lithuanian Language.
